7 įgūdžiai, reikalingi ateities darbuotojui.

Didesnė pusė ateities profesijų dar neegzistuoja, bet ruoštis joms privalome jau dabar.


ateities, future, ateities darbuotojas, verslumas, verslas, ateitis, inovacijos, profesijos

Gyvename pagretintų pokyčių pasaulyje. Naujos pramonės šakos nuolatos gimsta, o senos – pradingsta. Pasaulio Ekonomikos Forumo pranešime sakoma, kad beveik 65% profesijų, kurias dirbs dabartiniai pradinukai, dar net neegzistuoja. Tiek darbo jėgos ištekliai, tiek mūsų pačių žinių bazė labai sparčiai vystosi.

Atsižvelgiant į darbo vietų automatizavimą, kyla svarbus klausimas: kokiais sugebėjimas privalo išsiskirti ateities karta?

Švietimo ekspertas Tony Wagner atsakymui į šį klausimą skyrė visą savo gyvenimą. Ištyręs švietimo sistemą ir globalią darbo jėgą, apklausęs industrijos lyderius, Wagneris išskyrė septynias savybes, būtinas norint išgyventi ateityje. Šių įgūdžių ir mąstymo ypatybių tikrai prireiks jaunimui, kuris nori visiškai išnaudoti savo potencialą.

  1. Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas

Mes tiek daug laiko praleidžiame mokindami mokinius ir studentus kaip atsakyti į tam tikrus klausimus, užuot mokinę to, kaip tokius klausimus užduoti. Užduoti klausimą – ir ne tiesiog klausimą, o gerą klausimą – kritinio mąstymo pagrindas. Norint išspręsti problemą reikia mokėti ją kritiškai išanalizuoti ir suprasti jos atsiradimo priežastis. Būtent todėl kritinis mąstymas ir problemų sprendimas visada eina išvien.

Wagneris pažymi, kad šiandien darbo eiga yra organizuota visiškai kitaip negu prieš kelis metus. Užuot mate siauras specializacijas, matome skirtingų specialistų komandas, kurie išvien dirba ties konkrečia problema. Jūsų vadovas nežino visų atsakymų ir sprendimų – jums reikia dirbti norint juos rasti.

Pirmiausia, šis įgūdžių rinkinys sudaro pagrindą inovacijoms. Prieš pristatant naujoves ir siūlant alternatyvas, reikia mokėti kritiškai vertinti savo status quo.

  1. Bendradarbiavimas ir įtaigingas vadovavimas.

Viena iš pagrindinių šiandienos tendencijų – laisvai samdomų darbuotojų skaičiaus padidėjimas. Manoma, kad per artimiausius penkis metus laisvai samdomi ir nuotolinio darbo darbuotojai sudarys 40% visų, vidutinės įmonės, darbuotojų. Taip pat, galime pastebėti kad didėja pilna etatą, bet virtualioje erdvėje dirbančių žmonių skaičius. Tarptautinėse kompanijose darbuotojų komandos pasiskirsčiusios po visą pasaulį.

Technologijos leidžia dirbti ir bendradarbiauti įveikiant geografines ribas, tai daro įspūdį. Dėl to, būsimi darbuotojai privalo būti pasirengę bendradarbiavimui skaitmeninių technologijų pagalba ir sąveikai su radikaliai besiskiriančiais nuo jų žmonėmis.

Šiuo atveju, lyderystė komandoje siejama ne su hierarchine galia, o su įtaka. Galų gale, kaip nurodo ekspertas „Esmė  tame, kad piliečiai keičiasi jų bendruomenėse – jie stengiasi įtakoti kitas grupes, o vėliau sudaro sąjungas, kurios dirba ties bendru tikslu“.

  1. Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti.

Mes gyvename nestabiliame, nekonkrečiame ir sudėtingame pasaulyje. Todėl svarbu mokėti prisitaikyti ir iš naujo apibrėžti savo strategiją.

Savo knygoje, Richardas Paulas ir Dilionas Beachas „Kritinis mąstymas: kaip paruošti studentus sparčiai besikeičiančiam pasauliui“ pabrėžia, kaip tradiciškai mūsų švietimas ir darbo mąstysena buvo sudaryti kaip fikcinė procedūra. „Vieną kartą mes išmokome kažką daryti, o vėliau mes tiesiog tą kartojome. Išmokti reiškia padaryti kažką įprastu. O jeigu išmokti nuolatos mokytis iš naujo? Tam kad mokymasis iš naujo taptu įprastu dalyku.“

Post-industrializacijos eroje technologijų raida priverčia mus būti lanksčiais ir mokančiais prisitaikyti prie nenuspėjamų, revoliucinių naujovių ar pasekmių. Tikriausiai, mums teks kaskart iš naujo studijuoti įgūdžius ir mąstysenos ypatybes, kurių prireiks tam tikru laiko momentu, ir greitai atsisakyti tų, kurios jau bus nebereikalingos.

  1. Iniciatyva ir verslumas.

Tradiciškai, iniciatyva buvo kažkuo, ką mokiniai darė priešingai arba papildomai prie namų darbų. Daugelis mokinių vysto iniciatyvą ir verslumą už mokyklos ribų. Mokymo programos deda akcentą į trumpalaikius testus ir žinias, bet nesugeba įkvėpti kūrėjų ir novatorių.

Argi mes mokome jaunus žmones būti lyderiais? Argi skatiname juos būti iniciatyviais? Argi patikime jiems globalių problemų sprendimą? Savo tyrimuose Wagneris pastebėjo, kad net įmonių lyderiams sunku rasti darbuotojų, kurie nuolatos „ieško naujų galimybių, idėjų ir geresnių strategijų“.

  1. Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija.

„Partnership for 21st Century Skills“ tyrimas parodė: apie 89% tiriamųjų darbdavių mano, jog vidurinės mokyklos absolventas turi nepakankamai bendravimo įgūdžių.

Aiškus bendravimas – tai ne tik taisyklingas kalbos vartojimas ar gramatika. Daugelyje atvejų, aiški komunikacija tai ir yra aiški mąstysena. Ar galite įtikinamai pristatyti savo argumentą? Ar savo aistra, galite įkvėpti kitus? Ar galite trumpai pasakyti svarbiausius jūsų kalbos aspektus? Ar galite tinkamai prareklamuoti save ar savo produktą?

Milijardierius Richardas Brensonas yra sakęs: „Komunikacija – tai svarbiausias lyderio įgūdis“. Kaip ir daug kitų žmonių, Brensonas mano, kad šis įgūdis, yra būtent tas, kurį galima išmokti ir nuosekliai išnaudoti, atrandant daugybę galimybių.

  1. Informacijos analizė ir įvertinimas.

Gyvename informaciniame amžiuje. Kasdien sukuriama 2,5 kvintilijonai baitų duomenų, kurie gali užpildyti 10 milionų Blu-ray diskų.

Kartu su staigiu prieigos prie informacijos augimu, staigiai padidėjo ir prieiga prie dezinformacijos. Tik maža dalis mokinių geba įvertinti šaltinį ir informaciją, kurią randa. Be to, taip kaip mes nuolatos atnaujiname savo žinių bazę – informacijos tampa vis daugiau.

Klaidingų naujienų epochoje aktyvus ir informuotas pilietis privalo mokėti kritiškai įvertinti informaciją, naudojant įvairius šaltinius.

  1. Smalsumas ir vaizduotė.

Smalsumas – galingas, naujų žinių ir inovacijų, variklis. Apimti vaikiškos pagarbos ir pasaulio susižavėjimo jausmų, mes galime įsivaizduoti kažką daug geresnio. Reikalinga galinga vaizduotė norint įsivaizduoti laimėjimus, o vėliau juos įgyvendinti. Būtent dėl to Albertas Einšteinas pasakė: „Vaizduotė svarbesnė negu žinios“.

Vietoj to, kad leistume mokiniams užduoti klausimus ir ieškoti jiems atsakymų, mes nuosekliai užkrauname juos informacija.  Smalsumui ir netradiciniam mastymui mokyklose turi būti skyriama ne mažiau dėmesio, negu fizikai ar matematikai.

Būsimojo švietimo transformacija

Tarp sių septynių įgūdžių ir šiuolaikinio švietimo dėmesio egzistuoja didžiulis atotrūkis. Užuot mokinę vaikus atsakinėti į klausimus, reikia mokyti juos užduoti. Jaunus žmones reikia ruošti gyvenimui, o ne stojimui į aukštąsias mokyklas.

Be efektyvių darbuotojų, taip pat reikia ugdyti ir geresnius lyderius ir inovatorius. Tai ne tik radikaliai pakeis švietimo ir žmogiškųjų išteklių ateitį, bet ir tranformuos pasaulį, kuriame gyvename.

Šaltinis


Like? Pasidalinkite su draugais!

39
0
39, 0 points

Parašykite komentarą

7 įgūdžiai, reikalingi ateities darbuotojui.

log in

reset password

Back to
log in